Susirasti sau porą ir išmokti mylėti

sunset-691995_1280Prieš daugelį tūkstantmečių stiprus, raumenimis apsišarvavęs Vyras, pasiėmęs gana skurdžią ginkluotę – lazdą ar ietį, išeidavo į medžioklę. Jis išeidavo ne tam, kad pabėgti nuo civilizacijos ar pabūti su savimi, jis išeidavo į gūdžią girią, nes namuose jo laukdavo žmona. Jis žinojo, kad saugumas, maistas, šiluma, yra jo Vyriška pareiga bei atsakomybė.

Jo “Laukinė” moteris kūrendavo “urve” ugnį, kad nepageidaujami plėšrūnai neužklystų į jų namus, pasitelkusi savo “raganiškus” kerus burdavo, kad vyras gyvas ir su laimikiu grįžtų namo, rūpindavosi vaikais bei pasileidusi plaukus ir nuostabiais kvapais, garuojančiais iš puodo, laukdavo…
O kaip šiandien?
Moterų lūkesčiai prabėgus daug tūkstantmečių nepasikeitė. Iš vyro mes, ir šiandien, tikimės saugumo, atsakomybės, ištikimybės, įdomaus ir suprantančio pašnekovo, rūpestingo tėvo ir be abejo nuostabaus meilužio.

KOKĮ KELIĄ REIKIA NUEITI, KAD SUSIRASTI SAU PORĄ:

Pirmas etapas, pavadinkime jį “Drugelių ir Skruzdėlyčių” etapu.
Kai vieną dieną sutinkame “Savą” vyrą mūsų organizmas duoda daug ženklų, drugeliai skraido kažkur po krutinę, skruzdėlytės bėgioja po visą kūną, staiga tampame laimingos, išprotėjusios ir aklos lyg kurmiai.
Taip gamta ir Dievas sukūrė žmogų, kad sutikę tą vienintelį, stabtelėtume. Hormonai mums šaukia: “Aš jo noriu”; “Aš jį myliu”; “Jūs jo nepažįstat, jis netoks”… Deja, hormonų siautulio tikslas – poruotis ir daugintis, o kad ilgai neanalizuotume, užriša mums akis. Sakoma, kad jei nebūtų šio aklojo laikotarpio mūsų gyvenime, dauguma žmonių liktų vieniši.
Nuostabus laikotarpis, tačiau neapsigaukime ir nedarykime jokių ilgalaikių sprendimų. Ką daryti šiuo laikotarpiu? Žinoma, džiaugtis, pasinerti į jausmų audras, mėgautis bučiniais, glamonėmis, komplimentais, bei tuo jausmu, kad kažkam ESI VIENINTELĖ, GRAŽIAUSIA, GEIDŽIAMIAUSIA, tai nuostabi akimirka ir pamoka… Tai duoklė mūsų vidiniam moteriškam seksualumui…
Dažniausiai šis drugelių laikotarpis trunka 3 – 6 mėnesius ir daugelis šį laikotarpį vadiname Meile iš pirmo žvilgsnio ir naiviai tikimės, kad šis jausmas truks visą gyvenimą.
Prisiminkime – jokių ilgalaikių sprendimų, nes greitai ateisime į kitą etapą, kurį mes dažnokai apibūdiname šiais žodžiais: “Kaip jis pasikeitė”.

Antras etapas – ILIUZIJŲ ATSIKRATYMO etapas. Kitaip galima pavadinti DIALOGU.
Pasibaigus “Drugelių” etapui reikia leisti numirti mūsų iliuzijom, lūkesčiams, goduliui turėti viską iš karto. Troškimas, kad viskas gyvenime būtų gražu ir tobula – tai iliuzija bei mitas.
Pasibaigus pirmajam romantiškam įsimylėjimui, ryšys, kuris užsimezgė taip puikiai, staiga ima strigti, buksuoti, o kartais ir visai pakrinka. Tuomet ir prasideda kur kas rimtesnis, atsakingesnis santykių etapas, reikalaujantis atsirišti akis.
Jei įsimylėjėliai atkakliai siekia vien tik begalinių linksmybių, nuolatinių malonumų ir kitokių sekinančios įtampos formų, jei visą laiką nori patirti audringą, pamišimo sklidiną seksą arba tik amžinai mėgautis išvis neįdėdami jokių pastangų – tai niekur neveda, tik stačia galva nuo uolos.
PORA VISAM GYVENIMUI, šiame etape svarbu išsiaiškinti tai kas gi ant kabliuko mums užkibo? Paleisti į jūrą atgal, ar kurti santykius???
Kiekviena mergaitė išaugus iš rožinių kaspinėlių amžiaus, vaizduotėje pradeda kurti savo GYVENIMO – MEILĖS istoriją. Atmetus Iliuzijos apsiaustą mums reikėtų paklausti pirmiausią savęs, atvirai ir nuoširdžiai:
– Ko aš noriu iš šių santykių?
– Aš noriu kurti šeimą dabar?
– Noriu studijuoti ir daryti karjerą, noriu, kad mylimasis padėtų, skatintų, palaikytų?
– Noriu būti mama vieno ar trijų vaikų?
– Ką reiškia būti žmona?
– Noriu gyventi mažoje gyvenvietėje ar mieste?
– Noriu gyventi name ir turėti sodą?
– Noriu, kad vyras išlaikytų šeimą?
– Noriu, kad mes viską kurtume ir užsidirbtume kartu?
– Noriu, kad vyras turėtų savo hobį, o aš savo erdvę?
– Kaip noriu su šeima atostogauti?
– Kaip suprantu mamos vaidmenį šeimoje?
– Ką galvoju apie vaikų auklėjimą?
– Ką man reiškia konfliktai ir kaip dažniausiai aš juos sprendžiu?
– Ką man reiškia mano tėvai?
– Ką man reiškia draugai, kaip mėgstu leisti laiką su jais?
– Ką man reiškia šeimos tradicijos?
– Ką man reiškia religija, tikėjimas, apeigos?
– Kaip šeimoje tvarkyti finansus?
– Kaip mėgstu leisti laisvalaikį?
– Kaip norėčiau puoselėti santykius?
– Kokios mano stipriosios charakterio savybės?
– Kokios mano silpnosios savybės, ydos?
– Ką man reiškia lytiniai santykiai ir kas man yra “norma”? Ir t.t.
Būkime atviros su savimi, nes tuos pačius klausimus reikėtų užduoti ir savo mylimajam. Tai įdomus etapas, daug diskusijų, argumentų, ginčų, emocijų… Klausytis reikia ausis pastačius ir ne tik. Nepamirškime stebėti:
– Kas kelia partneriui juoką?
– Kas kelia pyktį?
– Kuria tema jis atsisako kalbėti?
– Kaip jūsų mylimasis elgiasi su jumis, su savo tėvais, su draugais? –

– Kaip laikosi duotų pažadų?
– Ko griebiasi ištikus sunkumams?
– Kaip elgiasi konflikto metu?
– Ar moka pripažinti savo klaidas?
– Ar dažniausiai kaltina situaciją ir aplinkinius?
– Ką daro kai pyksta ar įniršta? Ir t.t.

Esminės santykių kūrimo klaidos: Manyti, kad pats esi tobulas; Ieškoti tobulo partnerio; Manyti, kas su laiku jis pasikeis.

Gali atrodyti juokinga, kad tokį “didelį” darbą reikia nuveikti kuriant santykius ir ieškant savo GYVENIMO POROS, tačiau VYRAS MOTERIAI kaip ir MOTERIS VYRUI gali tapti viso gyvenimo palydovu, kuris augins vienas kitą kaip asmenybes, išgyvens visas audras, o atėjus ramybės metui, mėgausis vienas kito pavėsyje. Arba, kaip akmuo po kaklu, iš lėto gramzdins į dugną.
MUMS REIKIA GYVENIMO PARTNERIO SU KURIUO SUSIKIBUS RANKOMIS PRAEISIME VISKĄ, VERTA DĖLTO PADIRBĖTI DABAR.

Pamąstymui, Irmina.