…Viktorijos epochoje seksualiniai impulsai ir jausmai buvo neigiami, sekso neigimas buvo gyvenimo būdas. Vyrai ir moterys vieni su kitais elgėsi taip, lyg neturėtų lytinių organų. Ir žinoma, šitoks kraštutinis neigimas svarbios žmogaus kūno dalies privedė prie neurozinių simptomų gausos. Toks kraštutinumas vedė prie patologijos ir Z. Freudo atsiradusi “seksualinės įtampos mažinimo” teorija buvo vyravusios situacijos pasekmė.
Apie šiandieninį kraštutinumą. Dvidešimtojo amžiaus trečiajame dešimtmetyje, radikalūs pokyčiai įvyko beveik per vieną naktį. Įsitikinimas, kad tokį seksualinį nuslopinimą, kuris kelia daug bėdų reikėtų “gydyti” – lytiniu švietimu, kalbėjimu apie jausmo ir išraiškos laisvę – tapo visuotiniu apsėdimu. Po pirmojo pasaulinio karo nustojome elgtis lyg seksas visai neegzistuotų ir tapome jo apsėsti. Kitaip sakant, puolėme kaip išprotėję malšinti ilgai trūkusį badą. Dabar seksas mums tapo svarbesnis nei bet kuriai visuomenei nuo senovės Romos laikų.
Paimkime bet kokį žurnalą, laikraštį ir įdėmiai pažvelkime kuo mes kiekvieną dieną “maitinami”, visada rasime straipsnių apie kontracepciją, abortus, neištikimybę, homoseksualinius santykius, kaip pasiekti orgazmą, kaip sujaudinti vyrą lovoje, kaip būti meilužiu savo žmonai ir t.t. Visa žiniasklaida, TV laidos persisunkusios “seksu” ir nesąmoningai formuoja mūsų galvoje įsitikinimą, kad seksas labai svarbus mūsų gyvenime.
Šiandien, mes turime naują kraštutinumą, pavadinčiau tai – “persisotinimu seksu” (nesupraskite to tiesiogine prasme). Artėjame, o gal jau priartėjome prie kitos formos patologijos – TIEK DAUG SEKSO IR TIEK MAŽAI JAME PRASMĖS, AR, BENT JAU, MALONUMO.
Šiandien, mes pasižymime visiškai priešingais dalykais: daug kalbėjimo apie seksą, didelis lytinis aktyvumas, beveik niekas nesiskundžia dėl kultūrinių normų, kurios draustų gultis į lovą taip dažnai, kaip tik nori, arba su tiek partnerių, su kiek nori. Tačiau tai, kuo skundžiamės šiandien mes, YRA JAUSMO IR AISTROS TRŪKUMAS.
Paradoksalu, tačiau lytinis švietimas neišsprendė seksualinių mūsų kultūros problemų. Žmogaus įmetimas į neribotą ir tuščią laisvo pasirinkimo jūrą pats savaime laisvės nesuteikia, tačiau labiau linkęs padidinti vidinį konfliktą. Labai dažnai kyla pavojus mūsų vertingumo ir savigarbos jausmui.
Kitaip sakant, VIKTORIJOS EPOCHOJE ŽMOGUS SIEKĖ MYLĖTI LYTIŠKAI NESANTYKIAUDAMAS; ŠIUOLAIKINIS ŽMOGUS SIEKIA LYTIŠKAI SANTYKIAUTI NEĮSIMYLĖDAMAS ir abiem atvejais seksualinė įtampą nemažėja, o atvirkščiai – didėja, atnešdama mums tuštybės, apatijos, beprasmybės jausmus.
Pagal, Rollo May “Meilė ir valia”
Pamąstymui, Irmina.
Kiek vėliau apie MEILĘ…
